nucibinti

nucìbinti caus. nucibti: 1. Tik nenucibink man ploščiuko! Kp. Kuolą jau teip nucibinai, kad nebėr ką ir žemė̃s inkalt Dkk. | refl. tr.: Nusistriukino, nusicibino suknelę, kaip ne svietas! Jnšk. 2. refl. Su tais išėjimais visai nusicibino Gs. \ cibinti; nucibinti